22 Rgs Nuo tyrimų iki rinkos: Babtuose susitiko mokslas, verslas ir naujų galimybių ieškantys žmonės
Rugsėjo 17 dieną Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto soduose Babtuose įvyko Nacionalinio maisto ūkio klasterio organizuotas renginys „Tvarūs sprendimai agromaisto sektoriui: nuo tyrimų iki rinkos“. Jis subūrė mokslininkus, verslo atstovus, ūkininkus ir inovacijų kūrėjus, siekiančius bendradarbiauti ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
Renginio metu aptarti šiuolaikinės mitybos iššūkiai, funkcinių maisto produktų kūrimas, inovatyvios perdirbimo technologijos ir tarptautinės partnerystės galimybės. Dalyviai taip pat lankėsi mokslinių tyrimų laboratorijose, instituto soduose, degustavo naujus produktus ir susipažino su klasterio narių veikla.
Klasteris – vieta, kurioje susitinka mokslas ir verslas
Renginį pradėjusi Nacionalinio maisto ūkio klasterio vadovė Vaidė Sakalauskienė pristatė klasterio veiklą, jo narius ir bendradarbiavimo galimybes. 2006 metais Babtuose įkurtas klasteris šiandien vienija 27 narius – ūkininkus, maisto gamybos ir perdirbimo įmones, mokslo ir studijų institucijas bei paslaugų teikėjus. Juos sieja bendras tikslas – kurti inovatyvius produktus, stiprinti Lietuvos maisto sektoriaus konkurencingumą ir skatinti tvarius, mokslu grįstus sprendimus. Klasterio stiprybė – galimybė sujungti skirtingas kompetencijas, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir įmonių gamybinę patirtį. Toks bendradarbiavimas leidžia įgyvendinti idėjas, kurioms vienos organizacijos galimybių ne visuomet pakaktų.
Ką mokslas sako verslui apie šiuolaikinę mitybą?
Dr. A. Sujeta pranešime „Šiuolaikiniai mitybos iššūkiai ir inovatyvūs sprendimai: ką mokslas sako verslui?“ aptarė šiuolaikinius mitybos įpročius, jų ryšį su žmogaus sveikata ir naujas galimybes maisto pramonei. Daug dėmesio skirta augalinės kilmės bioaktyviesiems junginiams, polifenoliams ir jų potencialui kuriant naujos kartos maisto produktus. Pranešėjas pabrėžė, kad kuriant inovatyvius produktus svarbu ne tik atsižvelgti į vartotojų poreikius, bet ir remtis patikimais moksliniais duomenimis.
Nuo Visatos iki sveikatos: kodėl svarbu matyti visumą?
Aleksas Patapavičius savo pranešimu „Nuo Visatos iki žmogaus“ pakvietė pažvelgti į žmogaus organizmą per evoliucijos, mitybos ir gyvenimo būdo prizmę. Pranešėjas aptarė medžiagų apykaitą, gliukozės koncentracijos svyravimus, insulino veiklą ir ilgalaikius organizmo uždegiminius procesus, akcentuodamas, kad žmogaus sveikatai svarbus visapusiškas požiūris į mitybą ir gyvenimo būdą.
Dalyviai turėjo galimybę ne tik išgirsti pranešimą, bet ir paragauti Alekso Patapavičiaus sukurto fermentuoto gėrimo „Mea Culpa“ – praktinio fermentavimo technologijų pritaikymo kuriant naujus produktus pavyzdžio.
Nuo sniego žmogaus iki grybų latte – naujos funkcinių produktų galimybės
Erika Paulė pranešime „Nuo sniego žmogaus iki latte – kaip grybai atsidūrė kavos puodelyje?“ pristatė grybų panaudojimo galimybes kuriant funkcinius maisto produktus ir gėrimus. Pranešime aptarta grybų biologinė įvairovė, jų sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos ir tokių grybų kaip karingoji grūdmenė (Cordyceps militaris) bei liūto karčių grybas (Hericium erinaceus) panaudojimas. Grybų kava – vienas pavyzdžių, kaip netradicinės žaliavos gali atrasti vietą šiuolaikinėje maisto rinkoje ir paskatinti naujų produktų kūrimą.
Kai mokslas tampa kasdienio produkto dalimi: URBANFOOD patirtis
Kaip bendradarbiavimas su mokslu veikia realiame versle, pristatė Nacionalinio maisto ūkio klasterio narės URBANFOOD vadovė Gintarė Laucė. Pranešime „Nuo žaliavos iki funkcinio maisto: ką duoda bendradarbiavimas su mokslu“ ji pasidalijo šeimos įmonės patirtimi kuriant augalinės kilmės funkcinius maisto produktus. URBANFOOD, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru, pasitelkia fermentavimo technologijas ir licencijuotas bakterijas naujiems produktams kurti. Mokslinės žinios įtraukiamos į visą produkto kūrimo procesą – nuo žaliavos ir ingredientų pasirinkimo iki receptūros, laboratorinių tyrimų bei gamybos. Įmonės patirtis parodė, kad mokslas ir verslas gali veikti kaip viena komanda, o inovacijos vertė atsiskleidžia tuomet, kai sukurtas produktas pasiekia vartotoją ir tampa jo kasdienės mitybos dalimi.
Daugiau vertės iš tos pačios žaliavos – moksliniai sprendimai perdirbėjams
LAMMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Jonas Viškelis pristatė pranešimą „Perdirbimo technologijos, kuriančios pridėtinę vertę: praktiniai sprendimai vaisių, uogų ir daržovių verslui“. Pranešėjas pristatė LAMMC taikomas perdirbimo technologijas – superkritinę CO₂ ekstrakciją, augalinių ekstraktų gamybą, fermentavimą, liofilizaciją ir kitus technologinius sprendimus, leidžiančius efektyviau panaudoti augalines žaliavas. Ypatingas dėmesys skirtas vaisių ir uogų išspaudų panaudojimui, iš jų išgaunant bioaktyviuosius junginius, aliejus ir kitus vertingus komponentus, kurie gali būti pritaikomi maisto, kosmetikos bei kitose pramonės šakose. Tai naujos galimybės Lietuvos augintojams ir perdirbėjams mažinti žaliavų nuostolius, efektyviau naudoti turimus išteklius ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
Tarptautinė partnerystė – naujos galimybės Lietuvos maisto sektoriui
Lietuvos mokslo tarybos atstovai Lina Liepytė ir Tomas Didrikas pranešime „Tarptautinis klasterių bendradarbiavimas: galimybės Lietuvos įmonėms“ pristatė tarptautinių partnerių paieškos ir bendradarbiavimo galimybes. Dalyvavimas tarptautiniuose konsorciumuose leidžia Lietuvos įmonėms užmegzti ryšius su kitų šalių mokslininkais, technologijų kūrėjais ir gamybos įmonėmis, keistis žiniomis bei kartu kurti naujus produktus. Nacionalinio maisto ūkio klasterio nariams tai galimybė prisijungti prie jau formuojamų tarptautinių projektų konsorciumų, surasti trūkstamų kompetencijų turinčius partnerius ir pristatyti savo patirtį tarptautiniu mastu. Klasteris, sujungdamas skirtingų narių kompetencijas, gali pasiūlyti užsienio partneriams kompleksinius sprendimus, apimančius mokslinius tyrimus, technologijų kūrimą, bandomąją gamybą ir naujų produktų pateikimą rinkai.
Nematoma vertės grandinė: kas iš tiesų sukuria produktą?
Renginio metu vykusioje diskusijoje „Nematoma vertės grandinė“, kurią moderavo Lietuvos biotechnologų asociacijos „LithuaniaBIO“ vykdančioji direktorė Simona Šimulytė, dėmesys skirtas bendradarbiavimui, slypinčiam už kiekvieno vartotoją pasiekiančio produkto. Nuo pirmosios idėjos iki galutinio produkto sukūrimo dalyvauja žaliavų augintojai, mokslininkai, technologai, gamintojai ir daugybė kitų specialistų. Būtent jų žinios, patirtis ir gebėjimas veikti kartu leidžia sukurti sprendimus, kurių vartotojas dažniausiai nemato, tačiau kurių rezultatais naudojasi kasdien.
Mokslas ne tik konferencijų salėje – ir laboratorijose, soduose bei degustacijose
Renginys neapsiribojo teoriniais pranešimais. Dalyviai lankėsi LAMMC Atviros prieigos centre, kur susipažino su mokslinių tyrimų ir bandomosios gamybos infrastruktūra, vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo technologijomis bei jų pritaikymo versle galimybėmis. Ekskursijos po instituto sodus metu dalyviai susipažino su sodininkystės moksliniais tyrimais, auginamomis kultūromis ir žaliavų kokybės svarba maisto vertės grandinėje. Renginio erdvėje veikusi klasterio narių produktų pristatymų suteikė galimybę tiesiogiai pabendrauti su gamintojais, susipažinti su jų produkcija ir išgirsti produktų kūrimo istorijas. Šv. Ignaco Lojolos kolegijos surengta degustacija atskleidė kelią nuo sodo iki stalo. Renginio dalyviai galėjo paragauti penkių kolegijos pristatytų desertų, pagamintų panaudojant čia pat, instituto soduose, užaugintas slyvas ir obuolius. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip vietinės žaliavos, kulinarinės žinios ir kūrybiškumas virsta naujais skoniais.
Nuo vienos dienos susitikimo – prie ilgalaikio bendradarbiavimo
Rugsėjo 17-osios renginys Babtuose dar kartą parodė, kad Lietuvos agromaisto sektorius turi didelį potencialą kurti inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus, efektyviau naudoti vietines žaliavas ir stiprinti savo pozicijas tarptautinėse rinkose. Tačiau tam būtina ne tik mokslinė kompetencija ar moderni įranga. Ne mažiau svarbus žmonių gebėjimas bendradarbiauti, dalytis žiniomis ir kartu ieškoti sprendimų. Nacionalinis maisto ūkio klasteris siekia būti erdve, kurioje susitinka idėjos ir galimybės, o užmegztos pažintys virsta bendrais projektais, naujomis technologijomis ir rinką pasiekiančiais produktais. Dėkojame visiems pranešėjams, diskusijos dalyviams, mokslininkams, klasterio nariams, partneriams ir svečiams, prisidėjusiems prie šio renginio.
Tikime, kad Babtuose prasidėję pokalbiai tęsis naujomis partnerystėmis, bendrais darbais ir inovacijomis, kurios kurs vertę ne tik atskiroms įmonėms, bet ir visam Lietuvos maisto sektoriui. Nes stipresnis maisto sektorius kuriamas kartu – sujungiant mokslą, verslą ir žmones.
Renginį bendrai finansavo ES vykdant projektą “Nacionalinio maisto ūkio klasterio konkurencingumo ir žinomumo didinimas”.
