Niurnbergo parodų centre vykusi paroda „BioFach 2020“ laikoma stambiausiu pasaulio gamintojų forumu, skirtu ryšiams su potencialiais prekybos partneriais užmegzti. Šiemet savo gaminamus ekologiškus produktus ir su ekologine gamyba susijusias paslaugas pristatė 3,5 tūkstančio dalyvių iš daugiau nei 100 šalių. Tarp jų – ir 11 lietuviškų įmonių, siekiančių įsitvirtinti naujoje rinkoje arba išplėsti verslo partnerių ratą.  

Parodos metu vyko verslo renginiai, diskusijos ekologinio ūkininkavimo bei ekologiškos produkcijos gamybos temomis. Nacionalinio maisto ūkio klasterio atstovai parodoje gyvai bendravo su potencialiais klientais siekdami geriau suprasti jų lūkesčius ir užmezgė naujus verslo kontaktus. 

Vokiškos trumposios tiekimo grandinės ypatumai 

Visi po parodos Lietuvos delegacijos Baden Wiurtembergo žemėje aplankyti subjektai vykdo veiklas, kurios atitinka klasterines iniciatyvas, tačiau Vokietijoje jie vadinasi ne klasteriais, o trumposiomis tiekimo grandinėmis. Jos veikia maždaug 60 km spinduliu, už šių ribų kuriamos kitos tiekimo grandinės. Pagrindinis tokio darinio tikslas – vietinio verslo išlaikymas ir plėtra galutiniam vartotojui tiekiant ekologinių ir biodinaminių ūkių produkciją.  

Įdomu tai, kad Vokietijoje, priešingai nei Lietuvoje, į jau susiformavusią tiekimo grandinę įsijungti nariui iš užsienio yra beveik neįmanoma – tokia valstybinė politika. Tuo tarpu vietiniai gamintojai labai palaikomi, pavyzdžiui, ekologiniai ūkiai gauna nemažai apsaugų nuo ne ekologinių ūkių netyčia sukeltų grėsmių. 

Akcentai: kokybė, dėmesys klientui ir pasitikėjimas  

Nacionalinio maisto ūkio klasterio atstovai lankėsi trumpajai tiekimo grandinei priklausančiose „Backer Baier“ kepykloje, „Bio Metzgerei Griesshaber“ skerdykloje, „Schönberghof“ biodinaminiame ūkyje, šių ir kitų trumpoje tiekimo grandinėje dalyvaujančių ūkių logistikos centre „B2-biomarkt “ ir jų parduotuvėje su maitinimo įstaiga.  

Verslininkai pasakojo, kaip vykdo užsakymus ir organizuoja patekimą pas vartotojus. Visų susitikimų metu labai akcentuota kokybė, tiesioginiai pardavimai, klientų rato formavimas ir jo išlaikymas bei pasitikėjimas vienas kitu. Labiausiai NaMŪK atstovus stebino tai, kad visas jų sėkmingas darbas yra paremtas garbės žodžiu, o veikla jau apie 20 metų vykdoma be jokių partnerystės sutarčių. 

Gerąja patirtimi dalinsis su Nacionaliniu maisto ūkio klasteriu 

Susitikimų metu Lietuvos maisto gamintojus jungiančio Nacionalinio maisto ūkio klasterio atstovai pristatė klasterio veiklas, partnerystę su Lietuvos mokslininkais, dalijosi gerąja savo narių, gaminančių inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus iš lietuviškų žaliavų, patirtimi ir aptarė planuojamą kolegų iš Vokietijos apsilankymą Atviros prieigos centre Babtuose bei NaMŪK veikloje dalyvaujančiose įmonėse. 

Nacionalinis maisto ūkio klasteris šiuo metu  jungia saldainių fabriką UAB „Rūta“, inovatyvius sveiko maisto sprendimus kuriančią UAB „Mėlynė“, partnerystės platformą UAB „Mokslo kavinė“, „Aromatinių žolynų ūkį“, sertifikuotą aviečių ūkį UAB „Eideka“, sveikatingumo produktų kūrėją ir gamintoją UAB „Spila“, UAB „Daumantai LT“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Judex“, UAB „SatiMed“, UAB „Salpronė“, UAB „Dangaus pupos“, MB „Sultė“, MB „Ekosula“, UAB „Eco Extractum“, Sodininkystės ir daržininkystės institutą bei techninę vėdinimo, šaldymo sistemų priežiūrą atliekančią UAB „Baltic food technologies“ ir ūkininkus R. Šerkšnienę, M. Pašibišauskienę bei K. Stasiūnaitį. 

Pagrindiniai klasterio tikslai – maisto ūkio technologijų plėtra ir Lietuvos ūkio pramonės didesnio konkurencingumo, inovatyvumo, partnerystės tarp klasterio narių ir verslumo siekimas. Patikimumą užsienyje įrodyti jam padeda „Bronze Label“ sertifikatas. Klasterio brandumo žymą, reiškiančią, kad šiame etape NaMŪK stebi rinką ir naudojasi valstybės suformuotomis priemonėmis, 2018 m. suteikė „The European Secretariat for Cluster Analysis“ (ESCA) organizacija.