13 Spa „Nuo lauko iki stalo: inovatyvus vaisių ir daržovių perdirbimas tvariai ateičiai“
Spalio 10-ąją „Žalgirio“ arenoje, parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metu, įvyko išskirtinis renginys, subūręs mokslo, verslo ir inovacijų atstovus diskusijai apie tvarumą, maisto perdirbimą ir žiedinę ekonomiką. Renginio programa apėmė tris temines sesijas, kuriose pristatytos aktualiausios šių dienų kryptys – nuo žaliavų perdirbimo iki trumposios tiekimo grandinės skaitmenizacijos. Dalyviai turėjo progą išgirsti naujausius tyrimų rezultatus, praktinius pavyzdžius ir tarptautines patirtis.
Pirmoji sesija „Naujos kryptys vaisių, uogų ir daržovių perdirbime“ atvėrė žvilgsnį į žiedinės ekonomikos principus ir jų taikymą maisto sektoriuje. Renginyje buvo kalbama kaip perdirbimo įmonės gali pereiti prie modelio, kuriame nebelieka atliekų, o kiekvienas šalutinis produktas tampa ištekliumi naujam gaminiui. Pranešėjai akcentavo perėjimą nuo tradicinio perdirbimo prie pilnos žaliavos vertės išsaugojimo. Tvarumo viziją papildė dr. Kaisa Kähkönen iš Suomijos, pasidalinusi Šiaurės šalių maisto inovacijų pavyzdžiais, grįstais vietos produkcija ir išmaniosiomis technologijomis. Jos įžvalgos atskleidė, kad tvarios maisto sistemos kūrimas reikalauja tiek mokslo pažangos, tiek bendruomeniško požiūrio. Dr. Paulina Štreimikytė pristatė probiotinių produktų iš augalinės kilmės žaliavų kūrimo kryptis. Ji pabrėžė, jog tokie produktai gali ne tik pagerinti virškinimo sveikatą, bet ir prisidėti prie natūralaus imuniteto stiprinimo. Tyrimų rezultatai rodo, kad augalinės kilmės žaliavos tampa vis svarbesne žiedinės maisto grandinės dalimi.Toliau dr. Lina Raudonė su kolegėmis atskleidė fitocheminių junginių skirtumus tarp vaisių ir žiedų. Jų darbas parodė, kaip šie natūralūs komponentai gali būti panaudoti vietinių augalų tvariam panaudojimui. Didelio dėmesio sulaukė dr. Laimos Česonienės ir prof. dr. Remigijaus Daubaro pranešimas apie juoduogį šeivamedį. Mokslininkai pabrėžė, kad šis augalas yra ypatingai universalus, turintis tiek mitybinių, tiek farmacinių savybių. Jų pristatymas įkvėpė diskusiją apie vietinių išteklių komercinį potencialą ir natūralios sveikatos produktų gamybą Lietuvoje.
Antroji sesija – „Tvari pakuotė ir produktų gyvavimo ciklas“ – skirta pakuočių inovacijoms, medžiagų atsinaujinimui ir gyvavimo ciklo analizei. Khadija Ramzan pristatė tyrimus apie natūralių biocheminių medžiagų iš maisto atliekų panaudojimą pakuočių gamyboje. Jos pranešimas parodė, kad atliekos gali tapti vertingu ištekliumi naujiems, aplinkai draugiškiems produktams. Doc. dr. Visvaldas Varžinskas iš KTU palygino tradicines plastikines ir biopakuotes, analizuodamas jų poveikį aplinkai. Jis akcentavo, jog tvarumas turi būti vertinamas per visą produktų gyvavimo ciklą, ne tik gamybos etape.
Trečioji sesija „Trumposios tiekimo grandinės: skaitmenizacija ir inovacijos tiekimo grandinėje“ sujungė mokslo, verslo ir technologijų perspektyvas. Dalia Matukienė, kaip trumposios tiekimo grandinės stiprina vietos bendruomenes ir prisideda prie maisto saugumo. Šis požiūris ypač aktualus šių dienų geopolitinėje aplinkoje. Technologinį kampą pateikė Dalius Mašalas, kalbėjęs apie dirbtinio intelekto sprendimus vaisių rūšiavime. Jo pranešimas atskleidė, kad DI leidžia pasiekti aukštesnę kokybę, mažesnes sąnaudas ir tvaresnius rezultatus. Įdomias diskusijas sukėlė akademikės prof. dr. Elenos Bartkienės pranešimas apie svirplių miltų naudojimą tradiciniuose produktuose. Mokslininkė aptarė tiek mitybinius, tiek visuomenės priėmimo aspektus. Mokslininkės pabrėžė, kad naujoviškos baltymų alternatyvos gali tapti realiu sprendimu tvarumo iššūkiams. Galiausiai Nikolajus Dubnikovas pristatė skaitmeninius sprendimus trumpojoje tiekimo grandinėje, sėkmes ir iššūkius. Jų patirtis parodė, kaip duomenų analizė ir automatizacija gali padėti ūkininkams pasiekti vartotojus tiesiogiai.
Dalyviai sutarė, kad mokslo ir verslo sinergija yra esminė tvarios maisto sistemos dalis. Diskusijose akcentuota būtinybė stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir skatinti inovacijas žemės ūkio sektoriuje. Tvarumo tema išliks aktuali ir ateityje, o šio susitikimo mintys dar ilgai įkvėps mokslo ir verslo bendruomenę. Spalio 10-osios diskusijos parodė – kai žinios, idėjos ir žmonės susijungia, gimsta tikras pokytis. Tokie renginiai – geriausias įrodymas, kad tvari ateitis prasideda nuo bendradarbiavimo šiandien. Kiekvienas pranešimas papildė bendrą vaizdą – tvaraus maisto sektoriaus ateitis priklauso nuo bendro veiksmo.
Organizatoriai išreiškė nuoširdžią padėką visiems pranešėjams už įžvalgas, dalyviams – už aktyvumą ir klausimus, o partneriams – už bendrą tikėjimą, kad Lietuvos maisto sektorius gali būti inovatyvus, tvarus ir konkurencingas. „Tądien dar kartą buvo įsitikinta, kad nuo lauko iki stalo kelias nėra tik gamybos grandinė – tai bendras darbas, kuriame kiekvienas žingsnis svarbus. Kai mokslas, verslas ir vartotojai veikia išvien, galima kurti vertę, kuri pranoksta kiekvieno iš mūsų ribas“, – sako Nacionalinio maisto ūkio klasterio direktorė Vaidė Sakalauskienė. Ji Nacionalinio maisto ūkio klasterio vardu dalyviams palinkėjo, kad ši diena būtų ne pabaiga, o pradžia naujų bendradarbiavimų, projektų ir sprendimų, kurie stiprins mūsų maisto sistemą ir kurs tvarią ateitį. „Ačiū visiems už dalyvavimą, už jūsų energiją ir idėjas. Iki kitų susitikimų – tame pačiame kelyje, nuo lauko iki stalo“ – sakė šio klasterio įkūrėjas Dr. Česlovas Bobinas.
Renginys vyko projekto “Nacionalinio maisto ūkio klasterio konkurencingumo ir žinomumo didinimas” ribose.
Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga
